Portretai

Iš Pakruojo kilusi Kamilė – apie kitokią emigraciją

Paprastai apie emigrantus galvojame, kad jie išvyksta į užsienį, ieškodami geresnio darbo užmokesčio, įsidarbina, bent pradžioje, prie sunkiausių darbų ir po to džiaugiasi, skaičiuodami, kiek uždirbo ir ką nusipirko. Pakruojietė Kamilė Mateliūnaitė (30 m.) gyveno Maltoje, Pietų Afrikoje, o šiuo metu – Liuksemburge, tačiau dirba teisinį darbą. Ji sako, kad nėra įsitikinusi, kad visam laikui liks čia, tačiau „dirba tam, kad gyventų, o ne gyvena tam, kad dirbtų“.

Žurnalistė Rita Grigalienė

– Kokius dalykus mėgote mokykloje ir kaip tai paveikė specialybės pasirinkimus?

– Iki 10 klasės mokiausi Pakruojo „Žemynos“ pagrindinėje mokykloje, o vėliau – Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje. Galiu atsakyti, kuo labiausiai nesidomėjau mokykloje – tai matematika ir skaičiais, o mėgau kalbas – anglų ir prancūzų, istoriją. Pagalvojau, kad istorijos mokytoja nebūsiu, todėl pasirinkau teisę. Kai baiginėjau bakalaurą Vilniuje M. Romerio universitete, pamąsčiau apie tolesnes studijas. Pagalvojau, kodėlgi nesuderinus teisės studijų su anglų kalbos studijomis užsienyje. Nusprendžiau pabandyti išvykti pagal ERASMUS programą, įgyti savarankiškumo. Buvo du pasirinkimai – vykti į Graikiją arba Maltą. Išpuolė Malta.

Šiltas klimatas ir šilti žmonės Maltoje

Buvo pirmi metai, kai mūsų universitetas buvo pasirašęs sutartį su Maltos universitetu. Mes su viena kursioke buvome pačios pirmosios iš universiteto, išsiruošusios į patį piečiausią Europos tašką. Tai buvo 2010 metais. ERASMUS studijos truko tik 6 mėnesius, bet man tiek užteko apsispręsti, kad man ta vieta patinka. Prieš 9 metus dar mažai buvo žinoma apie Maltą. Ši šalis buvo kultūrine prasme ir klimatu kitokia nei Lietuva. Po 6 mėnesių, praleistų Maltoje, supratau, kad aš ten tęsiu ir magistro studijas. Kai kam kilo klausimų, kodėl būtent Maltoje, o ne kokiame Briuselyje, pavyzdžiui. Galvojo, gal dėl šilto klimato. Aš sakydavau, kad negali taip teigti, kol nesi ten pats pabuvęs. Studijos iš tikrųjų buvo nelengvos. Vėliau, kai man buvo jau 24 metai, reikėjo įgauti savarankiškumo, todėl Maltoje derinau darbą ir studijas. Turėjau rasti laiko viskam – ir darbui, ir mokslui. Mano kai kurie dėstytojai tada buvo mokslus baigę ir Anglijoje, vienas dėstytojas ruošėsi išvykti dirbti teisėju į Liuksemburgą. Nebuvo taip, kaip kad kiti įsivaizduoja, kad ten viskas paprasta ir lengva, o man – kad tik šiltuose kraštuose pabūvot.

– Papasakokite apie maltiečių gyvenimo būdą. Kas žmonėms, gyvenantiems, ten, būdinga?

– Pačioje pradžioje Maltoje man visko buvo daug. Per pirmuosius 6 mėnesius mes, galima sakyti, nepažinome tikro maltietiško gyvenimo tempo ar vietinių žmonių temperamento. Kai su ta pačia panele skridome į Maltą studijuoti magistrantūroje, galvojome, kad jau pažįstame šalį. Paaiškėjo, anaiptol. Viskas nepasimato iš karto. Mes, iš Lietuvos, esame kitokie – mes daug nerodom, savy laikome, palaikome atstumą, esame truputį nepasitikintys. Pietietiškoje kultūroje – viskas atvirkščiai. Man tas labai patiko. Žmonės – ekstravertai. Kai maltiečiai pasakoja apie savo kasdienio gyvenimo įvykius, iš šalies žiūrint atrodo, kad jie pešasi, konfliktuoja, bet prie to reikia priprasti. Reikia suprasti, kad jie kitokie, emocionalūs. Draugų pasirinkau keletą. Gyvenimo ritmas ten eina iš lėto. Žmonės daugiau džiaugiasi. Maltoje atradau tą, kad gyvenimu reikia džiaugtis. Gali stresuoti, rūpintis, gyventi nuolatine savigrauža, bet, kai imi džiaugtis tuo, ką turi, kad ir gražiu oru, nuotaika tampa visai kitokia. Šalis nėra turtinga. Dauguma gyvena iš minimalių pajamų. Šeima jiems yra viskas. Kai aš sakydavau, kad mano šeima gyvena ne čia, reakcija būdavo nuostaba, klausdavo, kodėl. Man tai yra suvokiama, kad tai mano pasirinkimas, kad ir nelabai lengvas. Supratau, kad tai darau dėl savęs, kad tai man į naudą. Tiek anksčiau, tiek ir dabar noriu save nuolatos išbandyti. Tuo metu mokymasis užsienyje, darbas ir bendravimas anglų kalba man buvo iššūkis.

– Kiek laiko prabuvote Maltoje?

– Maltoje prabuvau 6 metus. Viskas Maltoje man patiko. Pakeisti viską nebuvo lengva. Pragyvenus vienoje šalyje 6 metus, kitoje reikia iš naujo įsikurti, pradėti, susikurti draugų ir artimųjų ratą. Minčių išvykti buvo ir iki susirandant kitą darbą. Galvojau, kad ateis laikas išvykti, bet dar palaukim. Išėjo taip, kad gavau darbo pasiūlymą iš Liuksemburgo. Kompanija ieškojo žmogaus su mano darbo patirtimi. Gavusi žinutę, pagalvojau, kad galbūt juokauja. Tai buvo prieš dvejus metus. Gavau žinutę su pasiūlymu atsiųsti savo CV (gyvenimo aprašymą). Galvoju, jeigu jie juokauja, tada aš irgi pajuokausiu. Per savaitgalį išsiunčiau CV, o ketvirtadienį gavau pasiūlymą. Man buvo šokas. Pasakė, kad norėtų, jog atsirasčiau ten per mėnesį. Tėvai Maltoje mane lankė kartą per metus ir matė, kad esu gerai įsikūrusi ir gerai jaučiuosi. Per mėnesį turėjau išeiti iš buvusio darbo. Tų klaustukų iš tiesų buvo labai daug, bet aš pagalvojau, kad jeigu dabar nepabandysiu, aš niekada daugiau nebegausiu to šanso.

Gyvenimas buvo pasisukęs ir taip, kad aš tris mėnesius gyvenau Pietų Afrikoje. Tai buvo susiję su mano darbu Maltoje. Dirbau logistikos kompanijoje ir buvau išsiųsta į trijų mėnesių trukmės misiją Pietų Afrikoje, Johanesburge. Po mėnesio jie man pasiūlė persikelti gyventi į ten. Pagalvojau, kad jeigu persikelsiu į patį piečiausią pasaulio tašką, tai aš visai nebematysiu savo tėvų. To pasiūlymo turėjau atsisakyti. Grįžau į Maltą ir susiradau kitą darbą. Dirbau visada teisės srityje. Padirbau Maltoje dvejus metus ir tada atėjo pasiūlymas dėl darbo Liuksemburge. Tai aš dėl to ir kalbu apie Pietų Afriką, kad pagalvojau, jog tada atsisakiau pasiūlymo, o jeigu atsisakysiu ir šio pasiūlymo – kito karto nebus. Pagalvojau – arba dabar, arba niekada.

Atėjus darbo pasiūlymui iš Liuksemburgo, jie įsipareigojo padėti – pradedant gyvenamosios vietos suradimu. Pagalvojau – pabandysiu, o jeigu kas nepasiseks, visada galėsiu grįžti į Maltą.

Žmonės, orientuoti į karjerą, Liuksemburge

– Ką Jūs šiuo metu dirbate?

– Dirbu kompanijoje, kuri steigia įmones. Mano pareigos kompanijoje yra teisinės – kompanijų steigimas, administravimas, klientų aptarnavimas, banko sąskaitų atidarymas, pinigų pervedimai. Tokia mano darbo sritis buvo ir Maltoje. Liuksemburge klesti būtent finansinis sektorius. Manau, dėl „Brexit“ atvykstančių į Liuksemburgą tik daugės.

– Ir kokia kalba kalbate Liuksemburge? Juk norėjote tobulinti anglų kalbą.

– Liuksemburge oficialios kalbos – liuksemburgiečių, prancūzų ir vokiečių. Šalis yra strateginėje vietoje – sienos su Prancūzija, Belgija ir Vokietija. Atvykstantiems artimiesiems sakydavau, kad jeigu pas mane atvažiuos, sugebės per vieną dieną pabūvoti trijose šalyse. Labai daug žmonių gyvena Prancūzijoje, bet dirba Liuksemburge, pavyzdžiui. Darbe kalbu anglų kalba. Maltoje ofisas buvo labai kosmopolitiškas, o Liuksemburge – dar daugiau. Mes ofise sėdime šeši žmonės ir visi, sakykime, skirtingų tautybių. Parduotuvėse arba vaistinėse labiau mėgstama prancūzų kalba. Prancūzų kalbą aš taip pat moku.

– Gyvendama Liuksemburge, Jūs ir ištekėjote…

– Civilinę santuoką sudariau praeitais metais, vasarą. Mano vyras yra prancūzas, tai todėl ir mano prancūzų kalba tobulėja. Vyro pavardė Versaevel, o tariama Versavel. Liuksemburge nėra būtinybės susituokus pasikeisti pavardę. Mergautinė pavardė išlieka. Šiuo metu dokumentuose mano pavardė Kamilė Mateliūnaitė, bet žadu pridėti ir Versaevel.

– Ką veikėte, kai tik atvykote į Liuksemburgą? Kaip leisdavote laisvalaikį?

– Atvykus į Liuksemburgą, pirmas rūpestis buvo įsikurti. Pastebėjau, kad savaitgaliais Liuksemburgas ištuštėja. Laisvalaikį leisdavau sportuodama ar eidama pasivaikščioti. Kai susipažinau su vyru, daug laiko praleisdavome keliaudami. Užtekdavo sėsti į mašiną ir keliaudavome į Belgiją ar Vokietiją. O ir pačiame Liuksemburge įspūdžių yra kur pasisemti. Darbe prisidedame prie kasmetinių bėgimų, kuriems pradedame ruoštis iš anksto. Kai daug laiko praleidi biure, ieškai būdų, kaip po to atsipalaiduoti. Sportas man yra detoksas galvai, mintims. Liuksemburge visko yra, tik reikia atsirinkti.

– O kokie ateities planai? Pasiliksite Liuksemburge visam laikui?

– Norisi nusėsti, negali visada būti vėjo blaškomas – kelis metus čia, kelis metus – ten. Su metais stabilumo norisi vis labiau. Pradžioje daug mąstydavau apie Maltą, galvodavau, ką ten palikau. Dabar vis labiau vertinu tai, ką turiu čia, galvoju, kad viskas sekasi vis geriau, bet nededu taškų, kad po keleto metų kažkur neišvyksiu. Gyvenu šia diena. Kuo ilgiau gyvenu Liuksemburge, tuo daugiau atrandu  pliusų.

– Maltoje buvo šilta, o tai koks klimatas Liuksemburge?

– Liuksemburge daug šilčiau nei Lietuvoje. Mes labai daug sniego neturime. Kai gyvenau Maltoje, grįžusi į Lietuvą mamai sakydavau, kad šalta, kai būdavo +15 laipsnių, nes tokia temperatūra būdavo Maltoje žiemos metu. O Liuksemburge šiandien (vasario 10 d.), pavyzdžiui, visą dieną pralijo. Aišku, yra drėgmė. Nebūna didesnio šalčio kaip -8 ar -10. Kai pasninga, tampa tragedija. Būna situacijų, kad žmonės dėl to neatvyksta į darbą. Lietuvoje to niekas nesuprastų.

– Turbūt ir bendravimas Liuksemburge kitoks nei Maltoje?

– Jeigu reikėtų charakterizuoti, Liuksemburge gyvenančius žmones įvardyčiau kaip konkuruojančius vienus su kitais. Galimybės yra tokios. Žmonės orientuoti į darbą, į karjerą. Galimybių čia yra, tik jas imk. Suvoki, kad jeigu ne tu, tai bus kažkas kitas. Man pradžioje dėl to buvo kažkiek šokas. Maltoje žmonės stengdavosi kalbėti, leisti laiką kartu, kartu pietauti. Man buvo keista, kad darbe einant koridoriumi, su manimi kolegos nesisveikindavo – eina pro šalį ir nepakelia galvos. Žmonės orientuoti į save ir savo tikslus. Čia žmonės atvažiuoja dirbti. Aišku, jie savo draugų turi. O man tinka posakis: „Gyveni ne tam, kad dirbtum, o dirbi, kad gyventum“. Maltoje žmonių požiūris į darbą būdavo: „jeigu nepadarysi šiandien, yra rytojus“, Liuksemburge: „darbas turėjo būti padarytas vakar“. Prie to arba pripranti, arba turi sau atsakyti į klausimus, ko ieškai. Aš vis dar ieškau iššūkių, todėl ši vieta man puikiai tinka gyvenimui.

Pasidalinkite su Facebook draugais!
Pasidalinkite šiuo straipsniu
  •  
  •  
  •  
  •  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *