Portretai

Mokytoja, renkanti prisiminimų apie Linkuvą dulkeles

Jei internete dar nesusidūrėte su ELIP – „Enciklpedija Lietuvai ir pasauliui“, siūlome pasidomėti. Tai šimtai straipsnių ir tūkstančiai nuotraukų, susijusių su mūsų kraštu. Viena šios enciklopedijos leidėjų – dabar jau užtarnautu poilsiu besidžiaugianti Linkuvos gimnazijos mokytoja Emilija Stanevičienė. Buvusio mokinio paskatinta, o po to su entuziazmu įsitraukusi į faktų, nuotraukų ir atsiminimų paieškas, mokytoja pradėjo rinkti Linkuvos gimnazijos istoriją nuo susikūrimo iki dabarties. Šiuo metu paieškas mokytoja pasakoja išplėtusi ir renkanti įdomybes ne tik apie buvusius gimnazijos mokinius, bet ir apie pačią Linkuvą. Pamažėl nugula faktai apie Linkuvos bažnyčią, karmelitų vienuolyną, kapines, Linkuvos kepyklą, pieninę, parduotuves ir kitas įstaigas.

Žurnalistė Rita Grigalienė

Mokytoja Emilija Stanevičienė pasakoja, kad 2012 metais jos buvęs mokinys Vitas Povilaitis jai pasiūlė pristatyti Linkuvos gimnaziją „Enciklopedijoje Lietuvai ir pasauliui“. Iš pradžių ji į laiškus neatsakiusi, bet po kažkiek laiko pasijuto nesmagiai (vis tik Vitas Povilaitis buvo vienas geriausių jos mokinių, matematikos olimpiadų dalyvis) ir atsakė, kad yra matematikos mokytoja, ne istorikė ir ne muziejininkė, nėra kalbos, kad galėtų rinkti faktus enciklopedijai. Vis tik, kai buvęs mokinys paklausė, ar neturinti abiturientų vinječių, atsiminė jų kabant gimnazijos koridoriuje. Vinjetės buvo perfotografuotos ir nusiųstos Vitui Povilaičiui.

Netrukus mokytoja įsitraukė į faktų ir prisiminimų paieškas. Grįžta į laikus nuo pat gimnazijos sukūrimo 1918 metais ir keliauta iki paskutinių abiturientų laidų. Daug padėjo buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ilgą laiką vadovavusi Linkuvos gimnazijos muziejui, Filimonija Skrebaitė – Mielienė. Užsiėmimas kalbinti sutiktus žmones, rinkti istoriją tapo savanoriška veikla, pomėgiu. Informacijos ieškota internete, knygose, socialiniuose tinkluose, skambinta telefonu, bendrauta. Emilija Stanevičienė pasakoja, kad ir anksčiau, ir dabar gaunanti pluoštus nuotraukų paštu, jas suskaitmeninanti, po to laišku siunčianti atgal. Jeigu į rankas pakliūva nuotraukos, menančius senus laikus, kur nufotografuoti nepažįstami žmonės, ji nuotraukomis pasidalija socialiniuose tinkluose. Tada ir atsiranda prisimenančių, pasakojančių, išgyvenančių.

Paklausta, kodėl susidomėjo būtent tuo, mokytoja šypteli: „megzti nemėgstu, tai ką daugiau veikt?“ Vis tik ji pripažįsta, kad toks užsiėmimas – ne kiekvienam. Reikia didelės kantrybės ir kruopštumo po kruopelę dėlioti prisiminimus, perspausinti atsiųstus laiškus su prisiminimais, sisteminti, skaitmeninti literatūrą. Komunikabiliai moteriai tai ir būdas bendrauti.

O kada bus gana, kada visi faktai suguls, kur jiems priklauso? Pedagogė sako, kad tai darbas be galo. Matyt, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Kuo daugiau faktų surinkta, tuo daugiau atsiranda nežinomųjų – kas tas žmogus nuotraukoje, kur dirbo, ką veikė, kada pastatytas pastatas, kokia jo istorija. Linkuvoje netgi akmenys savo istorijas turi. Tad darbo ponia Emilija nepritrūks. Tai, kas surinkta, kada nors pagelbės savo krašto (ir savo) istorija besidomintiems.

Dalinamės vieno laiško, kuriuo mokytoja Emilija Stanevbičienė pasidalino minėtoje Enciklopedijoje, ištrauka:

Olgos Pavelkovskajos vyras, Lietuvos kariuomenės karininkas Jonas Zemeliauskas irgi tapo politinių represijų auka. Jono likimas ilgus metus buvo visai nežinomas.

Olga Pavelkovskaja beveik nieko nepasakojo apie savo gyvenimą su Jonu. Iš Joną primenančų daiktų šeimoje buvo likę tik keletas fotografijų, kurių viena daryta Olgos ir Jono jungtuvių dieną Panevėžyje 1940 metais. Kai ką sužinojome tik maždaug po septyniasdešimties metų. Jono represavimo detales radau Lietuvos Ypatingajam archyve 2012 m. Iš kitos archyvo pažymos sužinojome, kad Jonas Zemeliauskas buvo baigęs Linkuvos gimnaziją. Tokiu būdu, daug metų praėjus nuo to laiko, kai 1934 m. Jonas baigė gimnaziją, siekimas papildyti šeimos kroniką atvedė mane į Linkuvos gimnaziją. Per tuos keliolika metų, kai tyrinėjome šeimos istoriją, mums labai sekėsi ką nors netikėta surasti ir sutikti žmonių, kuriuos kaip ir mus domina praeities įvykiai. Emilija Stanevičienė pasirodė besanti viena iš tokių neabejingų žmonių. Ji – buvusi Linkuvos gimnazijos matematikos mokytoja, o šiuo metu – internetinio leidinio „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ redaktorė, gimnazijos istorijos, žinių apie jos mokytojus ir mokinius saugotoja. Man buvo malonu paskaityti, kai kuriuos sudominusius gimnazijos istorijos skyrius, sužinojau, kad daugelio jų autorė – Emilija Stanevičienė. Ji padarė didžiulį darbą. Tik po kurio laiko, suprasdama, kokia ji užsiėmusi, išdrįsau kreiptis į Emiliją, prašydama padėti surasti žinių apie Joną Zemeliauską. Emilija labai nuoširdžiai sutiko. Per Skype‘ą mes pasimatėme ir apie daug ką pakalbėjome. Emilija – nuoširdus, žavus ir neabejingas žmogus, kuris dirba tam, kad išsaugotų atminimą apie ištisas žmonių kartas. Jos savanoriškas ir visuomenei reikšmingas darbas padėjo mums dar daugiau sužinoti apie artimo žmogaus gyvenimą.

Kaip kitaip nei neįtikėtinomis galėtume pavadinti taip susiklosčiusias aplinkybes, kad Emilija palaiko draugiškus ryšius su vienu iš Jono Zemeliausko giminaičių. Atkurdami Jono Zemeliausko atminimą, atsimename ir Olgą Pavelkovskają, mano močiutę. Jonas – jos gyvenimo dalis.

Jeigu mes žinome kai kurių savo giminaičių gyvenimo istoriją geriau, tai ne todėl, kad vieni žmonės mus domina labiau negu kiti. Tiesiog apie vienus žmones yra sakytinių pasakojimų, kurių susidomėję klausėmės, išliko jų laiškų ir fotografijų, o kitų gyvenimai nežinomi, tarsi jie būtų buvę šiame pasaulyje visiškai anonimiškai. Kodėl taip? Kai kuriais atvejais į šį klausimą nėra atsakymo, tenka susitaikyti su tuo, kad neišmanai šeimos istorijos ir pasakyti: „aš nežinau“, „aš negaliu žinoti“. Ir vis dėlto… taip sakyti galima tik po to, kai ilgai ir uoliai bandei ką nors surasti.“

Linkuvos ir jos apylinkių istoriją „Enciklopedijoje Lietuvai ir pasauliui“ galima rasti čia:

Linkuvos gimnazijos istoriją – čia

Pasidalinkite su Facebook draugais!
Pasidalinkite šiuo straipsniu
  •  
  •  
  •  
  •  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *