Aktualijos Savivalda Verslas

„Pakruojo šiluma“ susiduria su problemomis ir iššūkiais, tačiau tikimasi, kad šilumos kaina mažės

Domėdamiesi, kaip praėjo 2018 metai, tęsiame  bendravimą su savivaldybės įmonių vadovais. Šįkart – klausimai UAB „Pakruojo šiluma“ laikinai einančiam direktoriaus pareigas Laurinui Banaičiui. Nors išvardinta gana daug problemų, bet prognozės optimistiškos – šilumos kaina turėtų mažėti.

Žurnalistė Rita Grigalienė

REKLAMA

P. V. – Kaip UAB „Pakruojo šiluma“ baigė 2018 metus – su pelnu ar nuostoliais?

L. B. – Šios informacijos pateikti negaliu (šiandien). Tikimės, kad metus baigėme su pelnu, tik negaliu pasakyti, kokiu.

Susiduriama su problemomis

P. V. – Kokios didžiausios 2018 metų problemos?

L. B. – Pirmiausia – susidėvėjusi katilinės įranga, kuriai įsigyti ar suremontuoti reikalingos didelės lėšos.

Per daug metų dėl prastos įmonės finansinės būklės buvo remontuojama tik įmonės sugedusi įranga ir atliekami tik būtiniausi remonto darbai. Dėl to išryškėjo gedimai: sudilo biokuro padavimo į pakurą transporteriai, siurblių darbo ratai, guoliai, atsirado siurblių ir ventiliatorių vibracijos ir pan. Visą tai, nors ir ne 100 procentų, bet per praėjusius metus pavyko sutaisyti.

Antra – pabrangusios gamtinės dujos.

Šiuo metu gamtinėmis dujomis yra kūrenamos trys katilinės: „Dvaro“, „Bibliotekos“ ir „Knygyno“ katilinės. Tam, kad atsisakytume brangiai kainuojančių dujų (vamzdžio mokesčio), dar 2017 metais buvo investuota į „Dvaro“ katilę. Į esamą katilą instaliuotas granulių degiklis. 2018 metais Pakruojo rajono savivaldybė inicijavo restauruojamos spaustuvės prijungimą prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Kadangi šiluminė trasa praeis šalia bibliotekos ir knygyno, prie centralizuoto šilumos tiekimo bus prijungtos „Bibliotekos“ ir „Knygyno“ katilinės. Planuojame, kad jau 2019 metais visai atsisakysime gamtinių dujų „vamzdžio naštos“

Trečia problema – pabrangęs biokuras (medžio „čipsai“).

Pabrangęs biokuras paskatino ieškoti kuro alternatyvos, todėl buvo pradėta kūrenti grūdinėmis išvalomis. Metų pabaigoje pradėjome eksperimentuoti, degindami durpes, sumaišytas su „medžio čipsais“. Žinoma, šių abiejų kuro rušių deginimas mums yra naujas technologinis procesas, kuris padidina riziką patirti naujus gedimus ar sutrikimus, bet juk turime dirbti tam, kad sukauptume patirtį, suprastume procesą, ko pasekmė – pigesnė šilumos kilovatvalandės kaina.

Dar viena problema – daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros ir gyventojų „saviveiklos“ problemos.

REKLAMA

Per ilgus metus gyventojai įprato patys kaip kas išmano reguliuoti šilumos punktų temperatūras, balansuoti, remontuoti ir pan. Todėl šiuo metu iškilo tokios problemos kaip „vienam šyla, kitam nešyla“, dėl ko, žinoma, ir vėl bus kalta „Pakruojo šiluma“.

Dėl to buvo įdarbintas naujas darbuotojas, kuris tuo pačiu yra ir senas darbuotojas, anksčiau įmonėje dirbęs vyr. Inžinieriumi, Saulius Kalnelis. Šis darbuotojas šiuo metu važinėja pes visus punktus, registruoja gedimus, peržiūri inžinerinių sistemų būkles, sudaro įrangos technologines schemas, įsigilina į susidariusias problemas ir paskiria užduotis kitiems darbuotojams, kurie šalina problemas.

Dar – kietas vanduo per daug metų užkišo namų karšto vandens ruošimo ir tiekimo inžinerinius tinklus.

Kalkėtas Pakruojo vanduo užkišo namų karšto vandens vamzdynus tiek, kad kai kuriais atvejais žmonės visiškai nebeturėjo karšto vandens. Anksčiau namo gyventojai šiai problemai išpręsti inicijuodavo vamzdynu keitimą, o tai kainuodavo daug ir, kaip laikas parodė, tai – laikinas sprendimas.

Šiai problemai išpręsti buvo imtasi plauti vamzdynus silpna ir draugiška aplinkai bei žmogui citrinos rūgštimi. Plovimas davė didelę naudą, nes vamzdynai 100 proc. išsiplovė, žmonėms pradėjo šilti „gyvatukai“, o karšto vandens temperatūra pakilo. Žmonės ėmė sakyti: „tokios temperatūros dar niekada nebuvo“. Taip pat paaiškėjo, kad sistemos plovimas yra nebrangus.

Kyla bėdų dėl reagavimo į gyventojų skundus.

Per ilgus metus atsirado praktika apie susidariusias name problemas ar gedimus informuoti asmeniškai pažįstamą „Pakruojo šilumoje“ dirbantį darbuotoją, taip tikintis, kad problema bus išspręsta. Praktika parodė, kad tiesioginiai įmonės vadovai apie problemas nė nežinodavo, todėl problemų sprendimas daugeliu atvejų būdavo užvilkinamas arba pamirštas.

Šiai problemai spręsti sukūrėme vieningą gedimų registravimo sistemą (programą). Nuo šiol gedimus registruoja ir darbus skirto vienas asmuo – administratorė. Taip pat sistemoje matome gedimų statistiką, vykdomus ir atliktus darbus. Vieną kartą per mėnesį įmonės direktorius pasirinktinai, remdamasis lentelės duomenimis, skambina apie gedimą pranešusiam asmeniui, norėdamas išsiaiškinti, ar įmonės darbuotojai kokybiškai išsprendė problemą, ar nėra kitų problemų.

Turime ir gana specifinę problemą – VŠĮ „Valdresta“ kišimasis į šilumos punktų priežiūrą ir jų eksploatavimą.

Ne paslaptis, kad Pakruojyje atsirado įmonė, siūlanti šilumos punktų priežiūros paslaugas. Įmonė iki šiol nieko bendro su šilumos punktų eksploatacija neturėjo, taigi, neturi jokios praktikos, abejotina šios įmonės finansinė būklė ir pan. Paprastai ši įmonė taikosi į renovuotų namų šilumos punktus, nes šiuo metu jų eksploatacijai nereikia daug priežiūros. Namų bendrijų pirmininkai nesupranta, kad naujai renovuotas mazgas „apraizgytas“ automatinėmis pavaromis, valdikliais, davikliais. Valdikliuose užprogramuoti specialieji parametrai ar veikimo logika, kuriems suvesti visų pirma reikia žinių ir praktikos. Be to, įranga yra brangi. Kyla klausimų, ar gedimo atveju įmonė gales investuoti į naują valdiklį, ar mokės jį pakeisti nauju. Tai parodys tik laikas. „Pakruojo šiluma“ tik nuogąstauja, kad šis žmonių žingsnis galiausiai atsisuks prieš pačius gyventojus, nes atiduodant šilumos punktų eksploataciją kitai įmonei, jie sumažina „Pakruojo šilumos“ pajamas, o tai reiškia, kad įmonės darbuotojų atlyginimui lėšų teks ieškoti šilumos kilovatvalandės kaina . . Aš čia išlošia gyventojai? „Valdrestos“ taikomi įkainiai lygiai tokie patys, o tai reiškia, kad didžiausia nauda atitenka „Valdrestai“ žmonių sąskaita.

Galime kalbėti ir apie renovacijos įtaką, kaip problemą.

Paskaičiavome, kad renovacijos įtaka „Pakruojo šlumai“ mažina pajamas. Tai reiškia, kad, jeigu šiuo metu neiškosime alternatyvos į dar pigesnį kurą, papildomą veiklą arba neprisijungsime naujų vartotojų, gyventojams šiluma neabejotinai brangs.

Šiuo klausimu taip pat yra dirbama. Eksperementuojame degindami pigesnį kurą: grūdų išvalas, durpes. Artimiausiu metu ketiname iš privataus verslo planuojame išpirkti Linkuvos katilinę. Tarybos nariams rengiame skaičiavimus ir bandome įrodyti, kad prijungti savivaldybės valdomas įstaigas finansiškai ir strategiškai naudinga, todėl daug pastangų dedame į tai, kad artimiausiu metu prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungtume ir „Atžalyno“ gimnaziją.

Galiu pateikti ir grafiką, kuriame matyti prarandamas pinigų kiekis dėl renovacijos įtakos.

P. V. – Kaip manote, kokios Jūsų įmonės silpnosios ir stipriosios pusės?

L. B. – Šiuo metu stiprioji pusė –  įmonės inžinierių komanda. Per šiuos metus prie mūsų prisijungė vienas jaunas, energingas energetinį išsilavinimą turintis darbuotojas. Jis praktikos sėmėsi iš tarptautinės įmonės, kuri energetiškai 10 kartų galingesnė nei „Pakruojo šiluma“. Taip pat į įmonę sugrįžo dirbti ir buvęs ilgametis „Pakruojo  šilumos“ darbuotojas S. Kalnelis. Na, o buvęs direktorius, dabar pavaduotojas, turi daug patirties.

Silpnoji pusė ir dabar išlieka įmonės finansai. Nors įmonės finansinė būklė šiuo metu yra stabili, norėtųsi geresnės situacijos.

2019 metų planai

P. V. – Kokie buvo šilumos kainų pokyčiai 2018 metais ir planuojami 2019 metais?

L. B. – Palyginus pernai metų ir šių metų šilumos kainų rodiklius (sausio mėnesio), Pakruojo gyventojai už šildymą moka mažiau. Kainų statistika rodo, kad 2018 m. sausio mėnesį Pakruojis (iš 60 savivaldybių) buvo 5 vietoje nuo galo pagal šilumos pigumą ir už šilumą mokėjo  7,71 ct/kWh(su PVM). Šių metų sausio mėnesio statistika daug geresnė – UAB „Pakruojo šiluma“ pakilo į 25 vietą keturiasdešimt devynių šilumos tiekėjų sąraše ir yra šiek tiek aukščiau vidurio – šilumos kaina 6,73ct/kWh(su PVM). Tiesa, sausio mėnesio kaina šiek tiek pakilo, nes pabrango gamtinės dujos – 2018 m. gruodžio mėnesio šilumos kaina buvo 6,43 ct/kWh. UAB „Pakruojo šiluma“ planuoja šio kuro ateityje visai atsisakyti. Jau šį sezoną pradėta kūrenti durpėmis, kurios už esamą biokurą yra perpus pigesnės, todėl ateityje, galima manyti, šilumos kaina mažės.

P. V. – Ko įmonė žada siekti 2019 metais?

L. B. – 2019 metų tikslai: dėti dideles pastangas ir finansus, kad pagerintume daugiabučių namų šilumos punktų priežiūrą, kad žmonių gyvenimo kokybės nebetrikdytų inžinerinių sistemų gedimai ar karšto vandens nebuvimo problemos. Taip pat dėsim dideles pastangas, prijungiant naujus vartotojus prie centralizuoto šilumos tiekimo.

Pasidalinkite su Facebook draugais!
Pasidalinkite šiuo straipsniu
  •  
  •  
  •  
  •  
REKLAMA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *