camino1
Laisvalaikis

Šiaurės Lietuva ‒ CAMINO LITUANO pradžia

CAMINO LITUANO ‒ Tavo kelio pradžia, o paties Camino Lituano pradžia būtent šiaurės Lietuvoje!

Šių metų gegužės 11‒13 dienomis po šiaurės Lietuvą keliavo Camino Lituano piligrimai, besižvalgydami tinkamiausio maršruto Šv. Jokūbo keliui, besidrieksiančiam per visą Lietuvą ir prisijungsiančiam prie tarptautinio Europos Šv. Jokūbo kelių tinklo. Žygeiviai keliavo nuo Gataučių (Joniškio r.) iki Rozalimo (Pakruojo r.). Per tris dienas nuėjo apie 70 km ir išžvalgė tris būsimo kelio etapus: Gataučiai‒Rusliai, Rusliai‒Pakruojis, Pakruojis‒Rozalimas.

caminoSvarbu, kad kelias būtų ne tik tinkamas, saugus keliauti pėsčiomis, bet ir vestų per religinius, kultūrinius, gamtos objektus, kad būtų nakvynės vietų bei maitinimo įstaigų. Toks ir yra nueitasis maršrutas ‒ beliko Camino Lituano savanoriams žygeiviams jį pažymėti geltonomis rodyklėmis bei šv. Jokūbo kriauklėmis, simbolizuojančiomis, kad visi keliai veda į Santjago de Kompostelos katedrą Ispanijoje. Kelio žymėjimo darbai numatomi birželio 15‒16 dienomis. Nenustebkite ant stulpų, medžių, akmenų ir kitur pamatę geltonų bei mėlynų ženklų.

Taigi, ką pamatė, kuo susižavėjo, susidomėjo po šį kraštą keliavę Camino Lituano žygeiviai ir ką patars aplankyti būsimiems Šv. Jokūbo kelio piligrimams.

 

Gataučiai‒Rusliai

Nakvynė kempinge „Sunny Nights“. Sodybos savininkas įteikė Camino Lituano bendruomenei simbolinį raktą ‒ piligrimai čia laukiami visada.

Tik pradėjus kelionę akį patraukia nedidukė Ivoškių Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Šalia koplyčios guli dubenėtasis akmuo.

Atokvėpis Mekių bendruomenės namuose ‒ kol žygeiviai gėrė arbatą ir vaišinosi naminiu sūriu, bendruomenės atstovė papasakojo apie Mekių kaimo praeitį ir dabartį, apie liūdną vėjo malūno likimą ‒ kažkas viduje padegė šakas.

Šv. Jokūbo kelias vingiuoja „per Sereikių didį kaimą, / palei seną koplytėlę“, kaip rašė garsus šio krašto poetas Z. Gėlė. Būtent Sereikiuose įkurtas Poetų parkas, kur kasmet teikiama literatūrinė Z. Gėlės premija ir pasodinamas medis.

Senojoje Ruslių sodyboje visų piligrimų pasus kruopščiai patikrino partizanas Algimantas. Dėl viso pikto ‒ kad koks diversantas nepraslystų… O prie vakarienės stalo šio krašto džiaugsmais ir rūpesčiais pasidalijo Lygumų miestelio seniūnė Iveta.

Rusliai‒Pakruojis

Bitaičių kaimo atradimas ‒ keramiko Leono Šulco sodyba. Darbai kalba patys už save. Menininkas taip pat yra įkūręs nedidelį sendaikčių muziejų.

Iš toli matomas Lygumų bažnyčios bokštas buvo kaip kelrodė žvaigždė piligrimams ‒ tikrai verta užsukti į Lygumų miestelį. Apie ketvirtą pagal aukštį bažnyčią Lietuvoje mielai papasakojo Švč. Trejybės bažnyčios klebonas.

Didelė mūrinė Lygumų sinagoga, deja, apleista. Gal kada išmuš ir jos prisikėlimo valanda?..

Neįtikėtina, bet per visą sovietmetį Lygumų centrinėje aikštėje išsilaikė nesugriautas Vytauto Didžiojo paminklas: „Garbingos Lietuvos praeities karžygių dvasioms gaivinant mūsų sielas tėvynė nebevergaus“.

♦ „Oi, laukiam, laukiam, mes svetelių laukiam“, ‒ taip su muzika kiekvieną žygeivį pasitiko Sigutėnų kaimo bendruomenė. Nuovargio kaipmat neliko, šypsenos iki ausų, o kur dar virtiniai su bulvėmis ir raugintais kopūstais ‒ šio krašto kulinarinis paveldas. Taip šiltai priimti Camino Lituano žygeiviai dar ilgiau būtų pasisvečiavę, bet… kelias šaukė toliau.

Žinių bagažą apie žydų gyvenimą Pakruojo krašte Camino Lituano piligrimai papildė neseniai iš pelenų naujam gyvenimui prikeltoje medinėje Pakruojo sinagogoje. Vėliau, įkvėpti muziejininkės pasakojimo, pasivaikščiojo po senąjį štetlą.

Pakruojo dvaras. Dabar garsus visoje Lietuvoje. Gera buvo pasivaikščioti po išpuoštas sales, pailsinti kojas klausantis gidės pasakojimų šeimynykščių virtuvėje bei paskanauti pagal senas tradicijas vietoje pagaminto gėrimo.

Pakruojis‒Rozalimas

Geriausia meditacija žingsniuojant mišku. Rozalimo miestelį žygeiviai pasiekė eidami pažintiniu pėsčiųjų taku.

Rozalimas ‒ trijų varpų miestelis. Varpai simbolizuoja amžiną žemės ir dangaus ryšį.

Pušyno pakraštyje stovi didelis buvęs Šapirų šeimos namas, dabar bendruomenės namai ir J. Čybo surinktų senovinių daiktų muziejus.

Rozalime galima pamatyti nors ir apleistą, tačiau vieną iš nedaugelio išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje.

Medinė Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Viduje yra altoriai, po kuriais reikia praeiti klupsčiomis. Čia tiems, kas daug nuodėmių turi. 🙂

Nors per Lietuvą nuo Latvijos sienos iki Lenkijos einantis kelias dar nėra visiškai baigtas (šiuo metu sužymėtas maršrutas nuo Paberžės iki Seinų), bet lietuviškuoju Jokūbo keliu jau keliauja pavieniai piligrimai, ir ne tik lietuviai. Štai su Camino Lituano žygeiviais drauge ėjo piligrimas Džonatanas Latoufas iš Pietų Afrikos Respublikos. Afrikietis, pradėjęs savo kelią Lietuvoje, planuoja per pusmetį nukeliauti apie 5000 km iki pat Ispanijos. Buen Camino, Džonatanai!

Kelias… Eini… Priekyje piligrimas, nutolęs nuo tavęs 50 m. Už tavęs kitas ‒ atsilikęs tiek pat. Eini. Vėjas gairina veidus. Priekyje vienišas medis. Nedidelis, bet pavėsio užteks. Sumuštinis… Gal ir paprastas, bet pasinešiotas 10 km tampa daug kartų skanesnis. Eini… Kelias į save, o gal į nakvynės vietą. Kiekvienam savo. Eini…“ ‒ savo kelio įspūdžiais dalijasi žygeivis Egidijus.

Žmogus kas rytą atsikelia ir pradeda kasdienę savo kelionę. O kodėl nepabandžius išsiruošti kiek tolėliau ‒ po savo kraštą, po Lietuvą ar net iki Santjago de Kompostelos. Kuprinę ant pečių, į rankas piligrimo lazdą ir pirmyn!

Keliauti ‒ tai kaip išlipti iš įrėmintos nuotraukos. <…> Keliaudamas pėsčiomis tu artėji prie esminio savęs.“ (Lina Ever „Kelyje. 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“)

Nuotr. Vaidos Juodkojytės, Linos Blandienės ir Vilijos Abišalienės

Pasidalinkite su Facebook draugais!
Pasidalinkite šiuo straipsniu
  •  
  •  
  •  
  •  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *