Aktualijos Lietuvoje

Tarptautinės išminavimo operacijos Baltijos jūroje rezultatai: nuo jūrinių minų iki skalbimo mašinų

Gegužės 6-17 d. Lietuvos ir Latvijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje vyko tarptautinė minų paieškos ir nukenksminimo operacija Baltijos jūroje „Open Spirit 2019″ (liet. Atvira dvasia). Per šią operaciją iš viso rastos ir sunaikintos aštuonios Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų jūrinės minos.

Faktai trumpai:

  • Pirmasis radinys pasirodė vos prasidėjus operacijai – gegužės 6 d. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje rasta ir sėkmingai sunaikinta Pirmojo pasaulinio karo jūrinė inkarinė mina. Apie 13 jūrmylių nuo Klaipėdos buvusį sprogmenį surado ir sunaikino Belgijos karo laivas BNS „Bellis“.
  • Šiemet arčiausiai Klaipėdos uosto buvusią miną rado Lietuvos priešmininis karo laivas M54 „Kuršis“. Antrojo pasaulinio karo mina tūnojo tik 2 jūrmylės nuo Klaipėdos uosto.
  • Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu sunaikinta apie 3 proc. jūroje buvusių minų, po karų – 5–10 proc.
  • 2019 m. daugiausiai minų rado Belgijos laivas „Bellis“ – 3 minos.
  • Iki 60 m. – tokiame gylyje Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose buvo dedamos minos siekiant maksimalaus jų efektyvumo.
  • Skanuojant Baltijos jūros dugną, operacijoje dalyvaujantys karo laivai randa įvairiausių jūrą teršiančių objektų: šaldytuvų, vandens šildytuvų ir kitų atsikratytų šiukšlių.

Lietuvoje po 2 metų pertraukos vykusioje tarptautinėje istorinių minų paieškos ir nukenksminimo operacijoje „Atvira dvasia“ dalyvauja 14 laivų iš 10-ties NATO ir partnerių valstybių: Danijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Latvijos, Vokietijos, Belgijos, Norvegijos, taip pat minų paieškai buvo pasitelkti ir du dronai. Šiemet operacijai vadovavo Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, išžvalgytas didesnis nei 200 kv. km jūros dugno plotas. „Atvira dvasia“ operacijoje dalyvavo 14 karo laivų iš dešimties valstybių:.

Pagrindinė operacijos užduotis – rasti ir sunaikinti nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų likusias minas. Taip siekiama sumažinti jūrinių minų keliamą pavojų jūrinei laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai, taip pat pagerinti Baltijos jūros ekologinę aplinką. Per pirmąjį pasaulinį karą jūroje padėta apie 55 tūkst. jūrinių minų ir 7,5 tūkst. įvairių kliūčių, antrąjį – beveik 95 tūkst. jūrinių minų ir beveik 16 tūkst. įvairių kliūčių. Spėjama, kad daugiau nei 80 tūkst. minų vis dar yra vandenyje. Šios minos vis dar kelia didžiulį pavojų: 2005 m. Šiaurės jūroje Belgijos žvejai tinklais atsitiktinai ištraukė miną, jai sprogus žuvo keturi žmonės. Tokių nelaimingų atsitikimų yra buvę ir daugiau.

***

Apie Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Povandeninės veiksmų komandos narų išminuotojų darbą ieškant minų kalbėjo komandos vadas kpt. ltn. Irmantas Medutis:

Kiek laiko užtrunka paruošti profesionalų narą išminuotoją, kol jis gali minų paiešką ir neutralizavimą vykdyti savarankiškai?

Naro išminuotojo parengimas vyksta gan ilgai, reikia mažiausiai 3–5 metų, kartais ir ilgiau. Pirmiausia karys norintis tapti naru išminuotoju turi pereiti atranką į mūsų komandą, kur patikriname jo charakterio savybes, vandens, uždarų patalpų ir kitas baimes, taip pat labai svarbus noras ir motyvacija tapti naru bei gebėjimas dirbti komandoje.  Po to vyksta Bazinis naro kursas, kurio metu karys mokomas nardyti ir vykdyti bazines užduotis po vandeniu. Sėkmingai baigęs šiuos du etapus jis tarnauja kaip naras ir kaupia patirtį po vandeniu kelerius metus. Per juos karys siunčiamas į sprogdintojo ir į kitus išminavimo kursus Lietuvos kariuomenėje.  Kitas etapas – Naro išminuotojo kursas, kuris vyksta Latvijos Narų mokykloje ir trunka apie 7 mėnesius.  Pabaigęs šį kursą karys gauna naro išminuotojo kvalifikaciją, o komandoje eina Naro išminuotojo padėjėjo pareigas. Tapęs naru išminuotoju dar turi įgyti patirties iš vyresnių kolegų, kol galėsi savarankiškai vykdyti išminavimo užduotis.

Kiek sprogmenų padedama prie surastos minos? Kokia sprogstamoji jų galia?

Sprogmenų kiekis dažniausiai priklauso nuo minos tipo, jos būklės, korpuso pažeidimų, vertiname, ar minoje esantys sprogmenys gavo sąlytį su sūriu jūros vandeniu, tai trukdo sėkmingai detonuoti miną. Kad mūsų užtaisas detonuotų miną, svarbu jį padėti toje vietoje, kur yra sprogstamoji medžiaga pačioje jūrinėje minoje. Jei sunku „prieiti“ ar pakankamai atsikasti miną, tada sprogmenų dedame daugiau. Vidutiniškai reikia keletą kilogramų sprogstamosios medžiagos, kad detonuotume jūrinę miną, kurioje gali būti net keli šimtai kilogramų sprogmenų. Kai detonuojama mina, susidaro labai didelė sprogstamoji galia – tas matoma jūros paviršiuje, kai sprogimo banga išstumia vandenį į orą, sudarydama aukštus vandens stulpus. 

Per savo ilgą naro išminuotojo praktiką ieškodami minų, žvalgydami dugną esate radę įvairių netikėtų objektų. Kurie radiniai įsimintiniausi?

Teko vykdyti treniruotes prie nuskendusio laivo Baltijos jūroje. Panėrus pasimatė nuskendusio laivo liekanos, kurios buvo nusagstytos dirbtinėmis žuvelėmis, pilkeriais ir įvairiais kabliais  naudojamais jūrinei žūklei. Jų buvo tiek daug, kad turbūt būtų galima atidaryti žvejų parduotuvę. Paaiškėjo, kad ta vieta yra mėgstama menkių žūklės mėgėjų. Vienas įspūdingiausių radinių, kai netoli Danijos vykdant minos paiešką, karys prie minos rado senovinį ginklą. Jis buvo senai gulėjęs, nes ištrauktas iš vandens metalas sutrupėjo vos palietus. Liko tik medinė buožė, kuri dabar kabo ant mūsų komandos sienos. Kitas radinys buvo Danės upėje. Netgi du, bet ne tą pačią dieną. Abu kartus vykdėme paieškos po vandeniu upėje treniruotę – nieko konkretaus neieškojome, bet buvo užduotis traukti viską, kas upei nepriklauso. Visgi radome keletą prieštankinių minų, taip pat moterišką rankinuką su viduje esančiu akmeniu, kuris galbūt buvo pavogtas ir vėliau išmestas į upę. Įdomiausia, kad rankinuke be akmens radome asmens tapatybės kortelę, bankų, nuolaidų bei vizitines korteles. Iškvietėme policiją, kuri vėliau ir pasirūpino daiktų grąžinimu savininkui.  Esame radę ir „Go Pro“ filmavimo kamerą, ir bepilotį orlaivį, kurį perdavėme apie praradimą informavusiam šeimininkui.

Karinių jūrų pajėgų informacija ir nuotraukos

Pasidalinkite su Facebook draugais!
Pasidalinkite šiuo straipsniu
  •  
  •  
  •  
  •