Aktualijos Verslas Žemės ūkis

Žvirbloniuose priešinamasi karvių fermų plėtrai

Rozalimas iš ankstesnių laikų garsus kovomis prieš taršą, srutas ir gyvulių kompleksus. Neseniai vėl iškilo ginčas Žvirblonių kaime, kur žemės ūkio bendrovė norėtų plėsti savo veiklą, statyti dar dvi fermas ir tris skysto mėšlo srutų rezervuarus. Kaimo bendruomenė prieštarauja, nes bijo pavirsti „srutų duobe“ ir visoms įmanomoms atsakingoms institucijoms išsiųs skundą dėl bendrovės veiksmų bei Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos.

Žurnalistė Rita Grigalienė

Sausio 28 d. Žvirblonių kaimo bendruomenė sušaukė skubų bendruomenės narių susirinkimą. Socialiniuose tinkluose buvo platinamas pranešimas apie šį susirinkimą, nurodant, kad darbotvarkėje: „1.Supažindinti Žvirblonių kaimo bendruomenės narius, kaimo gyventojus ir aplinkinių kaimų gyventojus su pienininkystės komplekso adresu Tarvydų g. 4 (Žvirblonių kaimas) numatomų naujų tvartų ir trijų srutų rezervuarų statybų Tarvydų g. 6, Žvirblonių kaime. 2. Atstovauti Žvirblonių kaimo bendruomenės, jo gyventojų ir aplinkinių kaimų gyventojų interesus.3. Pasisakymai. 4. Skundo paruošimas. Kviečiami Žvirblonių kaimo bendruomenės nariai, kaime gyvenantys, dirbantys ir aplinkinių kaimų (Tarvydų, Mediniškių, Gikonių, Čelkių, Vaitkūnų, Bunčių, Butnelaukio, Galalių, Zaitiškių) gyventojai. Nebūkit abejingi, gelbstint Žvirblonių ir aplinkinius kaimus nuo srutų taršos, jos poveikio sveikatai, dirvožemio ir gruntinio vandens užterštumui“. Kiekvienas bendruomenės narys apie susirinkimą buvo informuotas asmeniškai pasirašant.

Susirinko pilna Žvirblonių kultūros namų salė bendruomenės narių, aplinkinių kaimų gyventojų, žemės ūkio bendrovės darbuotojų bei svečių. Suskaičiuota apie 130 dalyvių, iš kurių – 62 Žvirblonių kaimo bendruomenės nariai. Buvo pakviestas dalyvauti ir Seimo narys Antanas Matulas, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas, administracijos direktorė Erika Kižienė, Rozalimo seniūnas Vytautas Kanišauskas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui priklausantys Gintaras Šurna (savivaldybės tarybos narys), Audrius Kazlauskas. Buvo išklausyti abiejų pusių – Žvirblonių kaimo bendruomenės, atstovaujamos pirmininkės Daivos Turianicos, ir Žvirblonių žemės ūkio bendrovės, kurią atstovavo pirmininkė Violeta Kraujutienė, – argumentai.

Susirinkimą pradėjo Žvirblonių kaimo pirmininkė Daiva Turianica, kreipdamasi į susirinkusiuosius ir nuogąstaudama dėl pienininkystės komplekso plėtros. Atkreiptas dėmesys į tai, kad savo grožiu ir tvarka kaimas garsus ne tik rajone – 1997–aisiais ir 2008–aisiais Žvirbloniai pripažinti gražiausia apskrities gyvenviete, buvo tituluoti ir gražiausiu Lietuvos kaimu. Įgyvendinus pienininkystės komplekso plėtrą, žmonės nenorės gyventi sveikatai pavojingoje aplinkoje, nenorės uostyti baisaus dvoko, todėl išvažiuos gyventi kitur. Jau ir taip retėja Lietuvos kaimai, ypač mažai jaunimo, o jį pritraukti gyventi į kaimą ir taip sunku. Srutų smarvė pakenktų ne tik žvirbloniečių, bet ir aplinkinių kaimų gyventojų sveikatai, nes Žvirblonių ŽŪB laukai, kuriuose bus laistomos srutos, ribojasi ir su kaimyniniais kaimais. Ir dabar, esant mažesniam gyvulių kiekiui, jaučiamas kvapas aplinkiniuose kaimuose. Komplekso plėtra gražiausią Lietuvos kaimą pavers „srutų duobe“, nuvertės kaimo gyventojų turtas, nebeturės prasmės ilgus metus puoselėta ir gražinta aplinka.

Žvirblonių žemės ūkio bendrovės pirmininkės Violetos Kraujutienės kalboje susitelkta į tai, kad Žvirblonių žemės ūkio bendrovė yra didžiausias darbdavys Žvirblonių kaime bei visoje seniūnijoje. Iš gyvulininkystės veiklos yra gaunama daugiau kaip 40 procentų visų bendrovės pardavimo pajamų. Pastovios gyvulininkystės veiklos pajamos  garantuoja savalaikį atlyginimų išmokėjimą bendrovės dirbantiesiems ir kitus atsiskaitymus. Šiai dienai bendrovėje dirba 102 dirbantieji, darbymečių metu šis skaičius padidėja  iki 115.  Bendrovė per metus sumoka apie  1 200 000 Eur įvairių mokesčių. Surinktais mokesčiais bendrovė prisideda prie rajono biudžeto, iš kurio yra mokami atlyginimai biudžetinių įmonių darbuotojams, mokamos pensijos pensininkams, formavimo. Siekiant išlikti konkurencingu pieno ūkiu, neišvengiamos investicijos, todėl Žvirblonių žemės ūkio bendrovė yra priėmusi sprendimą dėl pienininkystės komplekso plėtros, planuojant laikyti 1498 vnt.  melžiamų karvių. (Bendruomenė akcentavo, kad be melžiamų karvių yra ir prieauglis, veršeliai, užtrūkusios karvės, dėl ko iš viso susidarytų 2764 gyvulių skaičius). Skystas mėšlas planuojamas laikyti 4 skysto mėšlo rezervuaruose.

Žvirblonių seniūnaitijos seniūnaitė Vida Arabadžienė: „mes sutinkame dėl pienininkystės komplekso modernizavimo, tačiau nesutinkame dėl plėtros. Manome, kad jau 800 melžiamų karvių mūsų kaimui yra daug.“ Ji sako, kad ir po susirinkimo sulaukianti aplinkinių kaimų gyventojų skambučių ir palaikymo, paskatinimo nepritarti planuojamoms statyboms, raginimo veikti tuojau pat, nes paskui esą gali būti per vėlu. Kol kas planai dėl pienininkystės komplekso plėtros yra vertinimo stadijoje – 2018 m. sausio 21 d. buvo pristatyta Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. Seniūnaitė atkreipė dėmesį į tai, kad ataskaita buvo pristatyta 17.00 val. – iš karto, kai dauguma baigia darbus, Rozalimo seniūnijoje, į kurią žvirbloniečiams nuvykti nėra patogu. Atidžiau susipažinus su šia ataskaita kilo pagrįstų abejonių, kurios buvo išreikštos, parengiant skundą (pastabas) dėl šios ataskaitos.

Minėtame skunde prašoma netvirtinti Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos, reikalaujama, kad būtų atlikta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Skundas adresuojamas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriui, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorei, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento direktoriui, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vedėjui, Seimo nariams Vitalijui Gailiui ir Antanui Matului. Kadangi susirinkimo metu nebuvo prieita kompromiso, skundas pasirašyti bus pateiktas ir susirinkime nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims ir išsiųstas adresatams. Skunde išdėstyti tam tikri neatitikimai tarp realybės ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos teiginių.

Ataskaitoje pateikta, kad visuomeniniai pastatai, gydymo įstaigos, mokyklos bei darželiai nuo planuojamos ūkinės veiklos nutolę daugiau kaip 5 km (Rozalime), tačiau Žvirblonių kaime veikiantis vaikų darželis yra nuslėptas. Žvirblonių kaimo vaikų darželis nuo planuojamų statyti fermų yra nutolęs apie 760 m. Ataskaitoje nėra pateiktos Žvirblonių kaime esančios vaikų žaidimų aikštelės, kuri iki planuojamų statyti fermų yra nutolusi apie 560 m. Nėra pateiktas Žvirblonių kaime esantis Atminimo parkas, kur paminklas Aukščiausios tarybos – Atkuriamojo Seimo nariui Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Ražauskui atminti nuo planuojamų statyti fermų yra nutolęs apie 600 m. Ataskaitoje taip pat nėra pažymįtas Žvirblonių kaime esantis tvenkinys, kuris yra visuomenės poreikiams skirta zona. Šis tvenkinys patenka į ataskaitoje pateiktas aplinkos oro taršos sklaidos modeliavimo žemėlapius. Tvenkinys nuo planuojamų statyti fermų yra nutolęs apie 350 m. Ataskaitoje neužsimenama apie gyventojų ūkinės paskirtis žemės sklypus, kurie yra netoli planuojamų statybų, apie Vaitkūnų kaimo kapines, Žvirblonių maisto prekių parduotuvę. Kyla abejonių ir dėl taršos. Sklunde rašoma, kad ataskaitoje pateikta oro tarša tik esant vyraujantiems vėjams. Neįvertinta aplinkos taršos lėtinis poveikis gyventojų sveikatai. Tikėtinas realus lėtinis poveikis gyventojų sveikatai, nes gyventojai kasdien kvėpuodami daugiau ar mažiau užterštu oru, nors ir neviršija momentinių normų, gali susirgti lėtinėmis ligomis.  Atkreipiamas dėmesys, kad pagal PVSP ataskaitos 23 lentelėje pateiktus duomenis, amoniakas viršija ribinę vertę už tiriamo sklypo ribų 1,9 karto. Taip pat nėra atlikta teršalų įtaka dirvožemio ir gruntinio vandens cheminiam ir mikrobiniam užterštumui.

Seimo narys Antanas Matulas: „Pažadu tik, kad būsiu žmonių pusėje.“ Pakruojo rajono savivaldybės mero Sauliaus Gegiecko pozicija dėl situacijos Žvirbloniuose: „Žemės ūkio bendrovė turėtų kalbėtis su gyventojais, o tiesa turėtų gimti dialogo metu. Bendrovė turėtų paisyti gyventojų interesų.“ Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Erika Kižienė: „Kaip ir visuose ūkio subjektuose, kuriuose kažkas modernizuojama, plečiama, keičiama, kas turi įtakos žmonių gyvenimo kokybei, turi būti diskutuojama. Ir ne tada, kai vyksta statybos ar rekonstrukcijos. Prieš projektuojant, turi būti aptariama ir išdiskutuojama ir, atsižvelgiant į aplinkinių nuomonę, daroma. Jeigu tai būtų statybos, kurios neturi įtakos aplinkianiams, tai kitas atvejis. Šiuo atveju tai yra ir kvapai, ir transporto gausa, kurie turės įtakos žmonių gyvenimui. Viską galima žmogiškai susitarti. Ten nėra ir tokia vieta, kad nebūtų kur trauktis. Jeigu žmonių situacija suprastėja viena prasme, galbūt galima jiems pagelbėti kitoje vietoje. Pavyzdžiui, asfalto dangą sustiprinti. Faktas tas, kad jeigu nieko negaminsime žemės ūkio krašte, tai kokios gyvenviečių perspektyvos? Jokių. Turi būti darbo vietos, gamyba. Verslas turi būti vystomas. Sveikas protas turi nugalėti – ne emocijos, ambicijos. Turi būti susėdama ir diskutuojama.

Pasidalinkite su Facebook draugais!
Pasidalinkite šiuo straipsniu
  •  
  •  
  •  
  •  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *